D. Pavalkis. Eilinis raminimo laiškas socialdemokratams

Pradėsiu tiesiai. Ką Lietuvai reiškia socialdemokratija. Bandau spėti – nieko. Jokios istorinės atminties, jokių emocijų. Net blogų istorinių emocijų nėra, nes nespėjo nieko padaryti. Gal tik po nepriklausomybės paskelbimo su Algirdu Mykolu Brazausku, kaip lyderiu.

Pažiūrėjus plačiau – socialdemokratija kažkaip asocijuojasi su socinternu, sockominternu, socialistais, tarybiniais socialistais išvystyto socializmo sąlygomis, kažkiek panašu į komunistus.

Jei partija, judėjimas, ideologija užstringa praėjusio amžiaus klasių kovos ideologijoje gindama nuskriaustą darbuotoją – jos vieta istorijos sąvartyne (blogiausiu atveju perdirbimo įmonėje). Tie laikai, kai reikėjo ginti nieko nežinantį, nieko nemokantį ir tik grubią fizinę jėgą turintį darbuotoją, rodos seniai seniai praėjo. Ir dabar nepakeista socialdemokratų pozicija ir Lietuvoj, ir visoj Europoj (pažiūrėkim į Vokietijos rinkimų rezultatus) politiką, jai atstovaujančias partijas, net ir labai žinomus politikus Europos kontekste, Europos parlamento kontekste, veda į nebūtį. Darbas Europos komisijoje galimybei nugrimzti į nebūtį visai partijai, visam ideologiniam judėjimui irgi netrukdys.

Skaityti daugiau: D. Pavalkis. Eilinis raminimo laiškas socialdemokratams

O. Leiputė. Vis dar ignoruojame skurstančiuosius, bet tai turi keistis

Lietuvoje egzistuoja nematomi žmonės – tai skurstantieji. Ar stebėdami vis statomus naujus prekybos centrus ar atidaromus naujus restoranus, kavines ir barus, į kuriuos suplūsta daugybė žmonių, nepagalvojame, kad gyvenimas Lietuvoje nėra jau toks ir blogas, nes žmonės turi už ką pirkti ir pramogauti? Ar nepagalvojame, tai – kur pagaliau tie skurstantys, apie kuriuos kalba ir rodo televizija?

Skurstančiųjų Lietuvoje mes nematome, nes jie gyvena socialinėje atskirtyje. Ką tai reiškia? Kad esi bent iš dalies atskirtas nuo visuomenės dėl savo skurdo, nes negali sau leisti to, ką leidžia dauguma visuomenės, ar būti ten, kur lankosi didžioji dalis visuomenės, tuose pačiuose atidaromuose prekybos centruose, restoranuose, baruose….

Ir skurstančiųjų Lietuvoje yra daug: daugiau nei penktadalis Lietuvos visuomenės gyvena žemiau skurdo ribos (pernai ši riba po socialinių išmokų siekė 282 eurus vienam asmeniui, 593 eurus – šeimai iš dviejų suaugusiųjų su dviem vaikais iki 14 metų), ir šis skaičius iš esmės nesikeičia ne vienerius pastaruosius metus. Pernai tokių žmonių buvo 21,9 proc., užpernai - 22,2 proc. Palyginus – 28 ES valstybių vidurkis pastaraisiais metais siekė 16-17 proc.

Skaityti daugiau: O. Leiputė. Vis dar ignoruojame skurstančiuosius, bet tai turi keistis